Тексты
                                            
        
            Вернуться к списку
            
                    | редактировать | удалить | Создать новый
         
            | История изменений
            | Статистика            
            | ? Помощь            
        
        
        
            
            Meijän perehen syöndytavat
         
        
        
                
        
        
        
                
                
                
                
                
                
                
                 
            
Источник:
 
        Ruppijeva J. V., Livvin opastuskniigu: 10-11 kluassu: Карельский язык (ливвиковское наречие): учебник для 10-11 классов общеобразовательных организаций. Под ред. Т.П. , 2022, с. 110-111
        
                
        
               
        
        
    
        
                
        
            
            
            
                    
                
        Meijän perehen syöndytavat
        
        
        карельский: ливвиковское наречие
                
Новописьменный ливвиковский
                
      
             Myö olemmo harjavunnuh syömäh nelli-viizi kerdua päiväs. Huondeksel myö ainos syömmö lämmän huondesveron. Sen varustau muamo. Huondesverokse häi puaksumbah keittäy kuaššua: kargru-, brossu-, riissu- libo nižukuaššua. Minä suvaičen kagrukuaššua, minun sizär In’a rakkahembal syöy brossukuaššua. Toiči huondesverokse myö syömmö ruahtuo kannateksenke, ližiämmö sih marjua libo fruktua, nenga on magiembi. Huondesverokse myö puaksuh keitämmö jäiččiä libo luajimmo jäišniekän, sidä ylen äijäl suvaiččou tuatto. 
 Huondesveron myö syömmö kaikin yhtes. Syödyy juommo čuajuu voileibienke libo päppii. Huogavopäivin muamo pastau čuajukse olan’n’ua libo čupukkua. Myö suvaičemmo syvvä niilöi kannateksenke libo varen’n’anke. 
 Argipäivin meil ei puutu murginoija yhtes. Školas minä en murginoiče, syön vai palazen midätah. Murginale tulen kodih. Muamo keittäy murginan ehtäl. Päiväl myö vai lämmitämmö sen. Murginakse meil vältämättäh on liha-, kala- libo gribarokku. Vie muamo varustau kalua libo lihua ouveššiloinke. Niilöi häi pastau libo haudou pastopäčis. Murginan aigah myö vältämättäh  juommo marjuvetty: garbalovetty libo buoluvetty. Suvaičemmo sežo kampottua  kuivattulois juablokois. 
 Ildupäivysyömizekse myö puaksuh varustammo tönčöidy libo syömmö jogurtua da ruahtuo. Myö sizärenke iče luajimmo tönčöidy. Tädä karjalalastu syömisty meijän perehes suvaijah kaikin. 
 Illal myö tulemmo kodih da avvutammo muamale varustua ildazen. Ildazekse myö žuarimmo libo pastammo kalua libo lihua, ližättehekse keitämmö riissuu, greččuu, makaronua libo kartohkukuaššua. Puaksuh varustammo täytettylöi pippuriloi, kapustukiärehii libo gul’aššuu. Ildazekse muamo luadiu ouveššisaluattuagi: pilkou ogurčua, tomuattua da pippurii, t’orkuau rötkiä libo nagristu keldujuurikonke. Minä ylen äijäl suvaičen suolattuu kapustua libo suolattuloi sienii laukanke da siemenvoinke. 
 Illal myö vie syömmö fruktua da juommo kefiirua. Ainos mustammo, ku pidäy ehtie syvvä kahtu čuassuu enne muate vierendiä.