ВепКар :: Тексты

Тексты

Вернуться к списку | редактировать | удалить | Создать новый | Статистика | ? Помощь

Jiesuksen elaigu. Hullatun piäständy

Jiesuksen elaigu. Hullatun piäständy

карельский: ливвиковское наречие
Новописьменный ливвиковский
Eräs mužikku oli muga voimatoi, što ei voinuh käveltä. No hänel oli hyviä dovariššua. Yhten kerran hyö kannettih händy sen taloin luo, kudamas Jiesus opasti rahvastu. No taloin edeh oli kerdynyh muga äiju rahvastu, što hyö ei piästy i ukseh sah. Sit dovarišat nostih taloin levole i nosilkoil nostettih virujua sinne. Hyö riičittih palaihe levuo i laskiettih voimatoi hil’l’akkazin lähembäkse Jiesustu. Jiesus kačoi häneh i nägi, što hyö uskotah häneh. Häi sanoi:
Sinun riähkät prostitah sinule.

Sen jälgeh Jiesus käski hänele nousta nosilkoilpäi da astuo. Mužikku oli i hämmästyksis i ozakas ku tundi, što häi eule nygöi voimatoi, a voibi luadie sidä, midä käski Jiesus.
Mužikan dovarišat i kaikin kerävynnyöt kummeksittih:
Täs on kummat!