Тексты
Вернуться к списку
| редактировать | удалить | Создать новый
| История изменений
| Статистика
| ? Помощь
Aleksandr Kräkkijev.
KEVIÄL
Aleksandr Kräkkijev
KEVIÄL
карельский: ливвиковское наречие
Новописьменный ливвиковский
Tiähtilöinke kylmy taivas –
lammaskarju tobju.
Pilvivuonii paimendamas
širpikuudam hobju.
Taivois kirboi lundu sagieh,
pakkaine toi viluu.
Kondii imöy kynty magieh,
kondožikos viruu.
Höröstynnyh pitkäh uneh
sygyzyl myöhähköh,
palties kuadunuon puun tyveh
syönnyheze öhkäy.
Onnuako ruvetah duuhut
ärzyttämäh keviäl.
Veres mahlu koivupuuhuon
tulou hurtan nenäh.
Leveiočču herky vainuu
hyllätä kous kangas,
pahmas vajattajas painuo
viritetys anzas.
Ilos kevät, huoristunnuh,
šeikkailou kus puuttuu.
Luhtazikse hözistynnyh,
lumirukku muuttuu.
Sulanuh hangi ojinnu
vieröy siniloistos
kivikös čurčettajinnu
emäjogeh loitos.
Järves jiä vie hätken kandau.
Niityl kulovunnuol
mečäkkähän vezirannan
kivostu vie ynny.
Avuamas kevätty kukkien,
kazvoittuo jo ehtii,
ažno kaksi kuudu kukkii,
sarral leskenlehti.
A jälles pienen vihmazen
päivypastosijois
jo nostih ijiet hil’l’azeh,
aidu on kai šiilois.
"Hyväh sobuh lämbyy leppy,
pahah kadai katkieu."
Luondo suvaiče ei hoppuu,
riähky sidä matkie.